Parents - News

Rūpinkitės grynu oru

 


Rūpinkitės grynu oru

 

Mus supantis oras yra toks akivaizdus dalykas, kad įprastai net nekreipiame į jį dėmesio. O juk žmogaus gyvenimas priklauso nuo kvėpavimo, nuo oro. Be jo negalėtumėme gyventi. Deja, oras yra vis labiau užterštas. Didžiausią nerimą kelia anglies dvideginio koncentracijos didėjimas. Užterštas oras mus vargina ir apsunkina normalų funkcionavimą. Bloga oro, kuriuos kvėpuojame, kokybė neigiamai veikia mūsų kvėpavimo sistemą, dirgina gerklas, akis ir gali būti nemigos, galvos skausmų bei blogos savijautos priežastimi. Europos Komisija apskaičiavo, kad mūsų oro grynumas daro tiesioginę įtaką mūsų darbui ir ekonomikos vystymuisi. Vidutiniškai pusės europiečių nedarbingumo priežastimi yra bloga oro kokybė.

 

Laimei rūpinimasis oru visai nėra toks sudėtingas. Tiesiog tam, kad mus supantis oras būtų grynesnis ir gerai veiktų mūsų sveikatą, reikia įdiegti savo kasdieniame gyvenime kelias paprastas taisykles. Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti?

·   Kovojant su oro užterštumu, tobuli žmogaus draugai yra augalai. Tanki augmenija mažina triukšmą (taip vadinamą akustinį užteršimą), todėl mieste sodinama tiek daug medžių ir krūmų. Augalai taip pat absorbuoja daug ore esančių užteršimų. Todėl aplink namus verta sodinti medžius ir rūpintis augalais, augančiais Jūsų bute.  

·   Jei tik įmanomaverta vietoj automobilio naudotis dviračiu. Tai apsaugo orą nuo dar vienos išmetamųjų dujų dozės ir padeda mums stiprinti sveikatą. Kiekvieną dieną važiuojant į darbą automobiliu, verta bent savaitgalį išvažiuoti pavažinėti dviračiu.

·   Mieste geras pasirinkimas yra naudotis miesto transportu. Pasirenkant autobusą, troleibusą, arba traukinį, mažiau kenkiame orui, negu važiuodami automobiliu. Važiuojant miesto transportu įprastai atvažiuojame į darbą anksčiau, negu stovint kamščiuose. Be to, tai yra puiki galimybė paskaityti mėgstamą knygą arba laikraštį.

·   Deja, bet šildomi radiatoriai pablogina oro kokybę bute. Kuo šilčiau namuose, tuo geresnės yra sąlygos erkučių dauginimuisi. Todėl stenkitės primažinti šildymą, jei kambaryje yra pakankamai šilta – taip Jūs apsaugosite organizmą nuo alergijų išsivystymo ir mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų pateks į atmosferą.

·   Triukšmas - tai taip pat oro užteršimas. Pernelyg triukšmingoje vietoje jaučiamės pavargę, kartais net pradeda skaudėti galvą. Triukšmo taip pat nemėgsta gyvūnai. Triukšmaudami miške, neišgirsime paukščių čiulbėjimo. Todėl, būnant gamtoje, verta elgtis tyliai: neįjungti garsiai radijo grotuvo. Tyla padeda mums ilsėtis.

·   Naudojant bešvinį benziną ir turint automobilyje katalizatorių, sumažiname į atmosferą patenkančio švino kiekį.

·   Užtenka 1 kg sudegintų plastikinių butelių, folijos ir pan. tam, kad pagaminti net 280 litrų hidrochlorido dujų, kurie kartu su vandens garais sudaro druskos rūgštį. Į krosnį įmesti buteliai ir kiti plastikiniai daiktai, lėtai degant žemose temperatūrose, sudaro vėžį sukeliančias dujas. Kartu su dūmais į atmosferą patenka itin nuodingi dariniai, kurie vėliau kartu su lietumi patenka į dirvą bei vandenį, su kuriuo galutiniai atsiranda mūsų organizme. Todėl atliekų deginimas yra itin pavojingas ir uždraustas įstatymų. Draudžiama deginti tokias atliekas, kaip baldai, plastikiniai maišeliai, balintas popierius, ypač su spalvotų dažų iliustracijomis, Plastikinius butelius, putų polistireną ir kempines, laidus, padangas, automobilio ir dviračio kameras.

 

Įdomūs faktai apie orą

Ar žinote, kad...

·   Mokykloje per pertrauką mokiniai sukelia tiek pat triukšmo, kiek kylantis lėktuvas.

·   Oras padeda sklisti garsui. Ten, kur nėra oro (pvz. kosmose), yra absoliuti tyla.

·   Per paskutinį amžių t. y. nuo XX a. pradžios iki XXI a. pradžios Žemėje buvo pastebėtas vidutinių temperatūrų padidėjimas maždaug 7°C. Ašigaliuose vidutinių temperatūrų augimas buvo dar didesnis – Arktyje vidutinis metinis skirtumas yra 3°C, o temperatūra žiemą pasikeitė 7°C.

·   Čiaudint, iškvepiame orą 150 km/val. greičiu. Vieno čiaudėjimo metu išmetame apie 40 000 lašelių, kurie gali įveikti net trijų metrų nuotolį. Todėl taip svarbu yra mokyti vaikus, čiaudint, prisidengti burną.

·   Veikiant saulės spinduliams viduramžiais pastatytų bažnyčių vitražų stiklai, kurie buvo nuspalvinti auksu, grynina orą ir yra vienas iš ankstyviausių nanotechnologijų pavyzdys. Viduramžių stikliai naudojo skirtingo dydžio aukso nanodaleles tam, kad gautų skirtingas spalvas – geriausiai žinomas pavyzdys yra rubino spalvos stiklas. Auksu nuspalvintas stiklas ne tik gražiai atrodo ir nekeičia savo spalvos, bet ir yra nanokatalizatoriumi, kuris šviesoje skatina oro užteršimų irimą. Veikiant Saulės skleidžiamai energijai, mažytės aukso dalelės tampa nepaprastai aktyvios ir sugeba išardyti lakiuosius organinius darinius.

·   Kašalotas sugeba ilgiausiai išbūti be oro – net iki pusantros valandos t. y. vidutiniškai kas 45 minutes kašalotas pakyla į paviršių, iškvepia bei įkvepia ir po to vėl nusileidžia į gilumą.

·   Net 2/3 pasaulio miestų gyventojų kvėpuoja oru, kuriame yra smogo.

Patalpose oro užteršimus veiksmingiausiai pašalina šie augalai: Hemigraphis alternata, gebenė lipikė (Hedera helix), vaškuolė storalapė (Hoya carnosa) ir tankiažiedžiai smidrai, dar vadinami Sprengerio smidrais (Asparagus densiflorus). Užtenka turėti šiuos augalus patalpose, kad atmosfera aiškiai pagerėtų.